2021-aisiais Lietuvos kultūros sostine taps ir estafetę iš Trakų perims Neringa, pasitinkanti metus šūkiu „Neringa – kultūros sala“. Kaip miestas pasiruošęs įgyvendinti parengtą programą ir įveikti pandemijos iššūkius? Kokių rezultatų tikimasi bei kokiomis priemonėmis jų bus siekiama? Pokalbis LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ su Neringos savivaldybės mero pavaduotoju Narūnu Lendraičiu ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktore Edita Lubickaite.
Pasak Lietuvos kultūros sostinės projekto vadovo N. Lendraičio, rengiant šį projektą norėjosi nauju žvilgsniu pažvelgti į mūsų aplinką, Kuršių nerijos vertybes, jas išryškinti. „Neringos išskirtinumo ženklas netgi įgavo aritmetinę išraišką +1 ir tapo visos programos koncepcijos, kurią pavadinome 4+1, pagrindu“, – dėsto N. Lendraitis. Keturias miesto gyvenvietes papildo Alksnynės viensėdis, keturis metų laikus – specifinis Nemuno deltos ir Kuršių marių laikas, keturias pasaulio kryptis – paukščių migracijos kelias per neriją, keturias stichijas – jas suvaldantis žmogus ir pan.
Dažnas kalbėdamas apie Neringą pirmiausia pamini Nidą. Tai yra Neringos miesto centras, tad čia ir didžiausia kultūros infrastruktūros objektų koncentracija. „Kurdami programą norėjome atiduoti duoklę visoms gyvenvietėms, kurių kiekviena turi išskirtines gamtos kultūros paveldo vertybes. Džiaugiamės ir unikaliomis viešosiomis erdvėmis, gamtinių kraštovaizdžių, kuriuose taip pat vyks renginiai“, – sako projekto vadovas.
Pasak Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės Editos Lubickaitės, šiuo projektu norima ir darkart atkreipti dėmesį, jog Neringa yra vienas miestas, jungiamas visų 4 gyvenviečių. Visose jose bus vykdomos kūrybinės veiklos. Skirtingi jų kraštovaizdžiai yra inspiracija ir kūrėjams.
„Nidoje išvystyta nešančioji mūsų programos dalis – kūrybinės rezidencijos. Nidą, kaip įkvėpimo žemę dar XIX a. atrado Europos intelektualai. Būdami kultūros sostine tikimės sukurti kūrybinių rezidencijų ekosistemą. Prie šio tikslo jungiasi ir privatus sektorius, verslo subjektai. Būsimoji „Agila“ ketina veikti ir kaip kūrybinė rezidencija. Deja, pastato 2021-aisiais dar neturėsime, tačiau rezidencijos nėra tik pastatas ir sienos. Menininkams labai erdvi pati erdvė, organiška aplinka, gamta ir lėtesnis laikas. Visa tai mes turime“, – tikina E. Lubickaitė.
Vienas transformacijų pavyzdžių – buvęs žuvininkystės ūkio pastatas, apleistas objektas Nidos centre, kurį jau pradėjo puošti vizualiųjų menų kūrėjai. Vasaros metu tai taps nauja renginių erdve Nidoje.
„Reikia pripažinti, kad šiuo metu turime adekvačiai vertinti situaciją ir prisitaikyti prie pandemijos sąlygų. Paraiška padidinti lankomumą šaltuoju metų laiku 15 proc. buvo rengta prieš keletą metų. Planai esant dabartinei situacijai keičiasi. Ko gero žiūrovus, lankytojus skaičiuosime virtualioje erdvėje“, – svarso pašnekovė.
Jai antrina ir projekto vadovas Narūnas Lendraitis: „Karantinas skirtas suvaldyti tikrai sudėtingai situacijai. Pandemijos laikotarpiu visas kultūrinis gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę. Tad ir mes skatinsime domėjimąsi Neringoje sukurtu turiniu virualioje erdvėje. Tačiau tikrai nelaidočiau mūsų siekių. Tikiuosi, kad prasidėjus vakcinacijai, vėlyvą pavasarį grįšime prie įprasto gyvenimo ritmo.“
Pasak projekto „Kultūros sala“ vadovo, kuriant Lietuvos kultūros sostinės programas, atskirus kultūros projektus, jų organizatoriai buvo raginami parengti planą B. Tai svarbu ir dėl tarptautinių projektų, kurie planuoja vykti kitąmet, įgyvendinimo.
„Kalbėsime ne tik apie Kuršių neriją kaip UNESCO teritoriją, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Kalbėsime ir apie rimtas kultūros inovacijas, šiuolaikinį meną. Programa sudaryta iš specialiųjų projektų ir tęstinių renginių, bendruomeninių iniciatyvų – pasiūla labai įvairi.
E. Lubickaitė išskiria keletą šio projekto auditorijų. Anot jos, projektas skirtas vietos bendruomenei, Lietuvos ir užsienio turistams bei menininkams ir kultūros vadybininkams.
„Ieškome sąveikos taškų tarp atvykstančių kūrėjų ir vietos bendruomenės. Tokių jungtinių projektų, kuriuose dalyvaus žinomi menininkai ir vietos bendruomenė, bus tikrai ne vienas“,– žada E. Lubickaitė.
Pasak N. Lendraičio, nepaisant pandemijos, karantino ir kitų problemų, Neringos savivaldybės finansavimas kultūros programų kūrimui ne tik nesumažės, bet, prognozuojama, net ir padidės. „Mes neturime žemės ūkio, pramonės. Kultūrinis turizmas viena aktualiausių temų, į kurias verta investuoti“, – teigia pašnekovas.
Kultūros medelio perėmimas iš Trakų rajono savivaldybės įvyks virtualiai gruodžio 29 d. Nuo šio simbolinio momento Neringa pradės skaičiuoti 2021-uosius Lietuvos kultūros sostinės metus.