Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

KODĖL NERINGA?

 

„Kuršių nerija yra tokia savita, kad ją būtina pamatyti – kaip Ispaniją arba Italiją, idant siela nestokotų nuostabaus grožio vaizdų. Siauras negyvo smėlio rėžis, kurio viename šone be paliovos rūstauja jūra, o kitą pusę skalauja ramūs, dideli vandenys – marios, nykaus smėlio kauburiai, siaubingos, liūdniausios pušys, išaugusios kiek akys mato gryname smėlyje be jokios žolytės ir vien oru tegyvenančios, tyla ir dykynė, net lauko paukščių nematyti, kurie nustelbtų jūros ošimą, tik pavieniai dideli kirai, sklandantys viršum kranto.“

Vilhelmas von Humboldtas,

Prūsijos švietėjas ir Berlyno universiteto steigėjas

 

Pirmoji gyvenvietė Kuršių nerijoje minima dar 1385 metais. Per ilgus savo gyvavimo šimtmečius nerija formavosi kaip daugiakalbis ir daugiakultūris arealas: čia buvo kalbama vokiečių, lietuvių, latvių (kuršninkų) ir prūsų kalbomis. Per šį kraštą ėjo tiesiausia sausumos komunikacijos arterija tarp Livonijos ir likusios Europos, o nuo XVII a. vidurio regione atsiradus reguliariam paštui, susirašinėjimas, apsikeitimas informacija, pranešimai ir naujienos iš vienos Europos dalies į kitą (nuo Paryžiaus iki Sankt Peterburgo) beveik du šimtmečius senuoju Europos pašto keliu ėjo per dabartinę Neringą.

 

Antroje XIX a. pusėje Kuršių nerija, tuomet vadinta Rytprūsių Sachara, jau žinoma kaip kurortas, o amžiaus pabaigoje išgarsėjo ir kaip Vidurio ir Rytų Europos dailininkų kolonija, kurioje daugiau nei 70 metų tapė garsiausi to meto impresionistai, natūralistai, ekspresionistai (iš viso per 300 dailininkų). Neringoje veikia Vilniaus dailės akademijos įsteigta Nidos meno kolonija, o miesto savivaldybė istorinėje vieno iš žymiausių Nidos dailininkų kolonijos atstovų – dailininko Ernsto Mollenhauerio – name ketina įkurti naują kultūros erdvę – muziejų, unikalios kolonijos atminimui atgaivinti.

 

Tuo metu Kuršių neriją garsino ir istorinė Gintaro įlanka, Juodkrantėje, kuri anuomet buvo didžiausiu industriniu objektu (veikė gintaro gavybos kompanija) Rytų Prūsijoje. Šiuolaikinę gintaro tradiciją puoselėja Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerija-muziejus Nidoje.

 

Iš Karvaičių kaimo Kuršių nerijoje kilęs ir lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius bei Europos kultūros elito atstovas Martynas Liudvikas Rėza. Vienos iškiliausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininkų M. L. Rėzos asmenybė yra tapusi neatsiejama Juodkrantės tapatybės dalimi, siejama su etnokultūriniais renginiais, Prūsų Lietuvos istorija, Reformacija, lietuvių kalba bei kraštovaizdžio saugojimu.

 

Nuolatinis gamtos ir žmogaus konfliktas sukūrė kultūrinį šio unikalaus krašto landšaftą, kurio traukai neatsispyrė ir Vokietijos rašytojas Thomas Mannas, pirmą kartą į Kuršių neriją atvykęs 1929 m., kai jam buvo įteikta Nobelio literatūros premija, o vėliau ne kartą grįžęs ilsėtis ir kurti į savo vasarnamį. Šiandien jame veikiantis Thomo Manno kultūros centras bei muziejus, jau dvidešimtmetį kasmet rengiamas tarptautinis Thomo Manno festivalis – europinio mąstymo ženklas, nes rūpinimasis šio menininko kūrybiniu palikimu reiškia bendraeuropietiškų tradicijų svarbos pripažinimą Lietuvoje, kartu ir atsakomybės prisiėmimą už Europos kultūrinį palikimą.

 

Šiandien Neringa – miestas Kuršių nerijoje, kurortas, įsikūręs tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Tai pats ilgiausias (apie 50 km) ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje, kuriame gyvena beveik 5000 gyventojų. Į Neringos miesto teritoriją įeina keturios istorinės gyvenvietės: Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida – ir Alksnynės viensėdis. 1961 m. Neringai buvo suteiktas kraštovaizdžio draustinio statusas, o 2000 m. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas, turintis daugybę gamtos ir kultūros paveldo vertybių.

 

Pasipuošusi Lietuvos kultūros sostinės 2021 titulu Neringa siekia atskleisti unikalią šio krašto kultūrinę erdvę, iš naujo pri(si)minti jo istorinę reikšmę, sutelkti bendruomenę jungtinei veiklai, susitikimams ir kūrybiniam dialogui.

 

KONCEPCIJA 4+1

 

Pusiasalio išskirtinumas tapo pagrindu „Neringos – Lietuvos kultūros sostinės“ koncepcijos 4+1 sukūrimui. Keturi identiteto ir būties elementai – statusai, lokacijos, metų laikai, stichijos, dimensijos, kryptys – papildomos dar vienu savasties ženklu +1, kuris tradicinį Neringos suvokimą praturtina netikėtu, tik šiam kraštui būdingu rakursu.

 

Keturi statusai + pridėtinė vertė – UNESCO vėliava

Keturios gyvenvietės + Alksnynės viensėdis

Keturi metų laikai + specifinis Nemuno deltos ir Kuršių marių laikas šaktarpis

Keturios stichijos + jas suvaldantis žmogus

Keturios dimensijos + jas perskrodžiantis srautas

Keturios pasaulio kryptys + paukščių migracijos kryptis per Kuršių neriją

 

4+1 struktūra padiktavo ir „Neringos – Lietuvos kultūros sostinės“ programos sandarą. Keturias programos dalis: UNESCO ir pasaulį, Bendruomenę ir kraštovaizdį, Kūrybines rezidencijas, Paveldą ir istoriją, taip pat apjungia +1 elementas, horizontaliai kertantis visas tematines vertikales, t.y. kultūros politikos ir vadybos ašis – išmanioji kultūra.

 

PASIDALINKITE RENGINIŲ NERINGOJE INFORMACIJA


Praneškite apie savo projektus ir iniciatyvas, organizuojamas Neringoje 2021 m.
 
Renginių Neringoje informacija