Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Kuršių nerijos žvejybos paveldas – įkvėpimas drobės meistrams

Kuršių marių žvejai, laivai, prieplauka, tinklai – viena maloniausių ART TOPIC temų tarptautiniuose tapybos pleneruose „Nidos ekspresija“, rengiamuose nuo 1995 iki šiol. Jau 26 metus plenerą organizuojanti menininkų asociacija „Tiltas“ akcentuoja, jog tai – unikaliausias paveldas.  

 

Ką reiškia vizualistui kraštovaizdis plačiąja prasme – su visais jo elementais, regimais ir neregimais, juntamais ir užuodžiamais, besiskleidžiančiais erdvėje ir susikoncentravusiais viename objekte – simbolyje?

 

Kuršių nerija ir jos kraštovaizdis yra neatskiriamas tandemas, iš esmės tai yra nedalomas vienis.

 

Atrodo, visoms mąstančioms būtybėms tai suvokiama, tačiau nesuvokiama, kaip kyla mintis (šiuo atveju teisės akto projekto rengėjams LR Seime, kuriuo siekiama visiems laikams uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose) eliminuoti vieną vientiso kraštovaizdžio elementą – neatmenamus laikus menančią žvejybos tradiciją Kuršmarėse.

 

Europos dailininkai Kuršių neriją pripažino pirmieji, jie tai padarė anksčiau nei UNESCO 2000-aisiais – aplenkta visu šimtu metų! Kas lėmė, kad Kuršių nerija dar XX a. pr. tapo didžiuliu traukos centru? Kas vedė drobės meistrus burtis čia? Atsakymas – kultūrinis kraštovaizdis, vietos dvasios pajauta, gamtos ir žmogaus vienovėje sukurti elementai ir žvejiškas gyvenimas, buitis, pasaulėjauta, amato padargai – rymantys tinklai, siūbuojantis kurėnas ir vėjo gaudoma vėtrungė. Žvejai formavo gyvenvietes ir jų veidą, žvejybos tradicija yra neatsiejama Neringos ladšafto dalis.

 

Mes – meno žmonės – ne už žuvies populiacijos sekinimą, kaip ir nepalaikome mokestinių prievolių vengimo (tam yra atskiros institucijos). Tačiau suprasdami vieno neatsakingo veiksmo grandininę reakciją, matome neišvengiamą grėsmę Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui, vietos dvasiai ir tapatumui.

 

Mano kalbinti mokytojai, tapytojai, skulptoriai, grafikai, vizualistai – visi vienareikšmiškai sako TAIP, visa tai turi išlikti.

 

Mes, dailininkai, pasisakome už sąmoningumo stiprinimą pasitelkiant kūrybinį mąstymą. Sakome ekspresyvų TAIP žvejybos tradicijos tęstinumui!

 

 

Projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ ambasadorius
Menininkų asociacijos „Tiltas“ vadovas, tapybos plenero „Nidos ekspresija“ organizatorius, dailininkas Saulius Kruopis

 

Nuotraukų galerijoje – S. Kruopio 1994–2019 m. Nidoje tapyti darbai 

 

 

 

PASIDALINKITE RENGINIŲ NERINGOJE INFORMACIJA


Praneškite apie savo projektus ir iniciatyvas, organizuojamas Neringoje 2021 m.
 
Renginių Neringoje informacija