Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

60-metį mininti Neringa kelia klausimą: kada tikrasis miesto gimtadienis?

 

1961 m. lapkričio 15 d. šimtmečius Kuršių nerijoje gyvuojančios keturios gyvenvietės – Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka – buvo sujungtos į vieną administracinį vienetą – Neringos miestą. Tokio žingsnio siekis – plėtoti vietovę kaip kurortą.

 

Šiemet Neringos miestas ir jo žmonės mini 60-mečio jubiliejų. Savita šio ilgiausio (beveik 50 km), žaliausio (~84 proc. sudaro miškai) ir daugiausiai saulėtų dienų metuose turinčio Lietuvos miesto ir jo gyventojų istorija prisiminta bendruomenę subūrusiame „Kuršių kieme“ bei gimtadienio proga surengtoje istorikų diskusijoje „Kada Neringai švęsti gimtadienį?“

 

„Gražu ir simboliška, kad jubiliejinė miesto šventė sutapo su Neringos – Lietuvos kultūros sostinės metais, tad 60-metį pasitinkame jau visus šiuos metus, su daug svarbių miestui ir bendruomenei įvykių bei renginių. Noriu visus pasveikinti bei pasidžiaugti mūsų vieningumu, sprendžiant visiems aktualius klausimus, taip pat vietos gyventojų nuoširdumu, gerbiant ir saugant turtingą istorinių Neringos  gyvenviečių praeitį bei tradicijas. Tikiu, kad ir toliau apjungiant bei puoselėjant šiuos du bruožus,  mūsų miestas išliks savitas, o įgaudamas naujų ypatumų, išlaikys savo istorinį veidą bei tradicijas – linkiu to siekti mums visiems, kurie čia gimėme, užaugome, gyvename, atvykome ar tiesiog mylime šį kraštą“, – šventinėmis mintimis ir sveikinimo žodžiais dalinosi Neringos meras Darius Jasaitis. 

 

Miesto šventę Neringa jau daugelį metų švenčia lapkritį, nes būtent šaltuoju periodu, kai sumažėja poilsiautojų srautas, aprimsta vietinių gyventojų darbai, yra puiki galimybė sugrįžti į bendruomenę, pajusti ir kurti bendruomeniškumo atmosferą.

 

Visgi, minint šią datą dažnas klausia – nejau tik 60 metų? Juk turtinga Kuršių nerijos gyvenviečių istorija siekia kur kas senesnius laikus. Siekiant sudėlioti akcentus, gvildenant šį Neringos miesto gimtadienio klausimą, viešoje diskusijoje susitiko istorikai: prof. Alfredas Bumblauskas, doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, doc. dr. Vacys Vaivada, dr. Vasilijus Safronovas ir dr. Lina Motuzienė.


„Šia tema kalbame jau turbūt 15 metų. Per tą laiką sprendimų nebuvo, bet pats klausimas išliko aktualus. Mano supratimu, apie tai kalbėti verčia trys pretekstai. Pirma, lapkritis Neringoje nelabai tinkamas laikas šventėms. Antra, ši šventė sugalvota sovietmečiu. Ir trečia, istorinės sąmonės dalykai nėra tokie puikūs, kokie galėtų būti“, – sako Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

 

Anot jos, Nidai labiau pasisekė nei Juodkrantei. Nida turi datą – 1437 m. lapkričio 11 d., kuri gali būti atspirties tašku. Tai yra senosios Nidos smuklės, stovėjusios ant Grobšto rago, mokesčių mokėjimo data, kuri yra užfiksuota šaltiniuose.

 

Kalbant apie šaltinius, didžioji dalis Karaliaučiaus ir Klaipėdos archyvų, pasak istorikės, yra dingę, tad galime kliautis iš esmės trimis autoriaus Pirmasis – tai Adalbertas Becenbergeris (vok. Adalbert Bezzenberger). „Jis 40 vasarų čia ilsėjosi ir 1889 m. parašė studiją „Kuršių nerija ir jos gyventojai“. Būdamas mokslininkas, jis peržiūrėjo Karaliaučiuje buvusius dokumentus ir pirmasis plačiajai visuomenei paskelbė šią datą“, – teigia doc. dr. N. Strakauskaitė. Visgi, anot istorikės, A. Becenbergeris labiau akcentavo kitą datą – 1529 m.

 

Kitas istorikas – Frydrichas Mageris (vok. Friedrich Mager), pažymėjo, jog smuklininkas anuomet buvo ypač svarbus kaimo veikėjas. Visos Kuršių nerijos gyvenvietės ir atsirado todėl, kad čia buvo įkurtos smuklės. Iš esmės tai buvo ekonominis objektas, aplink kurį sukosi gyvenimas. Nida taip ir gimė.

 

„Tad kita svarbi data – 1529 m. birželio 7 d., kuomet buvo atnaujinta privilegija Nidos smuklei Prūsijos kunigaikštystėje. Būtent šis dokumentas – atnaujinta privilegija, plačiau nusako, kas buvo Nida. Šiame dokumente įvardintas ir smuklininkas Philippe Poppen. Jam pagal Magdeburgo teisę buvo leista valdyti smulkę, laisvai žvejoti jūroje ir mariose, jis buvo įpareigotas mokėti mokesčius. Įdomiausia, kad šis smuklininkas šiame dokumente buvo įpareigotas savo kaštais ir savo pajėgomis apgyvendinti kaimą“, – dėsto doc. dr. N. Strakauskaitė.

 

Mokesčių mokėjimo skaičiai liudija, jog ir gyventojų skaičius Nidoje išaugo. 1540–1541 m. be šio smuklininko buvo dar 18 žvejų. Tai rodo, jog formavosi kaimas. „Dėl to ši pradžios data yra diskutuotina. Ji rodo Nidos šuolį. Nors XVII a. smėlis ir maras vėl sumažino gyventojų skaičių, visgi ši data Nidai kaip realiam žvejų kaimui yra labai svarbi“, – teigia istorikė ir priduria, jog tai nepaneigia fakto, jog 1961 m. lapkričio 15 d. buvo įkurtas Neringos miestas.

 

„Siūlau turėti dvi istoriją atspindinčias datas“, – sako ji.

 

Prof. A. Bumblauskas akcentavo, jog visi diskusijos dėl Neringos miesto gimtadienio dalyviai yra šios idėjos kūrėjai. „Dažnai visuomenei atrodo, jog istorikai „pasispaus“ ir ką nors suras. Paprastai taip nebūna. Čia mes susiduriame su istorine kultūra. O istorinės kultūros kūrėjai labai dažnai yra ir politikai, ir visuomenė. Dėl tos priežasties daug kur reikia susitarimo. Tad aš paprastai net nejuokaudamas klausiu: kokios jums šventės reikia?“ – sako profesorius.

 

Anot jo, A. Becenbergerio liudijimai yra labai rimtas argumentas. Į istorikus reikia įsiklausyti, bet nuspręsti turi politikai. Tad Neringos savivaldybės organizuojama jau antroji diskusija šia tema yra sveikintina. „O aš savaime linkstu į tą datą, kuomet šviesiau, t. y. birželį. Lapkritis murzinas ir nieko čia neprisišauksi“, – įsitikinęs prof. A. Bumblauskas.

 

Klaipėdos universiteto doc. dr. Vacys Vaivada prisipažino iš pradžių manęs, jog tai tik datos klausimas. „Dabar matau, kad ne tik tai. Taip, viskas prasideda nuo A. Becenbergerio pateiktos informacijos. Jis pateikė visas svarbiausias Kuršių nerijos istorijos datas, kurios tik galėjo atsispindėti šaltiniuose. A. Becenbergeris 1529 m. privilegiją įvardina kaip pirmąjį dokumentą iš kunigaikščių laikų, t. y. po to, kai Vokiečių ordinas virto pasaulietine valstybe. O dėl Magdeburgo teisės suteikimo, yra vienas „bet“. Kas tinka Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, netinka Prūsijos Kunigaikštystei arba Vokiečių ordino valstybei. Magdeburgo teisė susiformuoja XII a., iš kurios po to Vokiečių ordino valstybėje susiformuoja Kulmo teisė. LDK teisinius santykius miestuose reguliavo Magdeburgo teisė. Vokiečių ordino valstybėje yra šiek tiek kitaip“, – dėmesį į detales ragino atkreipti doc. dr. V. Vaivada.

 

„Istorikas P. Karge savo knygoje nurodo, jog 1509 m. gegužės 23 d. Kulmo teisė buvo suteikta Karvaičių karčemai, tad data dar kiek ankstesnė. Jau nusistovėjusi yra 1437 m. data, beje, išlikusi ir šaltiniuose – Vokiečių ordino tarnybinėje knygoje“, – akcentuoja istorikas ir siūlo darkart atlikti išsamų tyrimą Prūsijos paveldo archyve Berlyne.

 

„Mano manymu, 1529 m. data nėra nei tiksli, nei galime ją pagrįsti miesto savivaldos faktais“, – apibendrina doc. dr. V. Vaivada.

 

Tuo tarpu dr. Vasilijus Safronovas sako, jog visos šios datos susijusios su konkrečiais Kuršių nerijos kaimais. Tačiau jei kalbam apie visą Neringą, galime kalbėti apie 2 datas: 1961 metai, kai atsiranda respublikinio pavaldumo miestas, arba pirmojo Kuršių nerijos paminėjimo – 1283 m.

 

„Mes šiandien susiduriame su istorija, kai daug dokumentų yra neišlikusių, tad bandome remtis išlikusiais. Galbūt reikėtų sudaryti žinomų dokumentų sąvadą ir juo remiantis bandyti daryti išvadas“, – siūlo dr. V. Safronovas.

 

Diskusijos moderatorius, žurnalistas Edmundas Jakilaitis mano, jog reikėtų atskirti geografinės vietos paminėjimą ir žmonių gyvenamąją vietą. „Su geografiniais terminais, manau, nelabai prasminga diskutuoti, nes minima geografinė vieta. Mes turėtume kalbėti apie žmonių apgyvendintą vietovę“, – sako E. Jakilaitis.

 

„Noriu pasidžiaugti, jog tokia diskusija vyksta ir mes kalbame apie savo identitetą. Ar tik su 60-ies metų istorija, ar, kaip šiandien paaiškėjo, kitąmet minėtume 585-erių metų jubiliejų? Mano manymu, atsiradusi nauja data tik praturtintų čia gyvenančios bendruomenės istoriją“, – apibendrino Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.

 

Diskusijos dalyviai sutarė, jog 1437 m. lapkričio 11 d. yra konkretus, patikimas istorinis faktas. Tačiau, ar formalus Neringos savivaldybės įkūrimas 1961 m. lapkričio 15 d. yra miesto gimtadienis, ar jis bus interpretuojamas plačiau, ateityje turės nuspręsti Neringos politinė ir gyventojų bendruomenė.

 

Nuotr. autorius Vytautas Petrikas

 

 

 

 

PASIDALINKITE RENGINIŲ NERINGOJE INFORMACIJA


Praneškite apie savo projektus ir iniciatyvas, organizuojamas Neringoje 2021 m.
 
Renginių Neringoje informacija