Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Romano Borisovo tapybos darbų paroda

Rugpjūčio 17–rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda.

 

Apie parodos autorių Romaną Borisovą


Romanas Borisovas gimė 1949 m. Vilniuje. 1966-aisiais baigė 6-ąją vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais bandė stoti į Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija) studijuoti architektūros. Nepavyko. Geriau pasiruošus stojamiesiems egzaminams, kitais – 1967 m. buvo priimtas. Studijuodamas pasirinktą dizaino specialybę įgijo įvairiapusių žinių – ne tik meno, bet ir architektūros, interjerų, baldų projektavimo, pramoninių gaminių konstravimo. Kūrybos pagrindus jam suteikė žymūs to meto profesoriai – Feliksas Daukantas (1915–1995), Gediminas Baravykas (1940–1995), Albinas Purys, Adolfas Reimeris (1923–1987), Juozas Burneika (1929–2016), Arvedas Kybrancas (1930–1997) ir kiti. Pasidavęs buriavimo sporto aistrai, trečiame kurse studijas nutraukė. Po pusmečio sugrįžo ir 1973 m. institutą baigė. Pirmoji darbovietė buvo „Lietkoopsąjungos“ projektavimo institute, po to – Baldų projektavimo konstravimo biure. Vėliau dirbo Vilniaus prekybos reklamos biure, Maisto pramonės ministerijos Projektavimo konstravimo biure ir Vilniaus dailės kombinate. Darbas valstybinėse institucijose vienaip ar kitaip siejosi su architektūra – ruošė baldų, interjero ir parodų dizaino ar reklamos projektus, pats prižiūrėjo, kaip jie realizuojami. Institute įskiepyta meilė menui, domėjimasis istorija ir architektūra reikalavo savo duoklės. Laisvu nuo darbo metu tapė ir liejo akvareles. Darbus dėjo į lentynas – „ateičiai“. Atostogaudamas, keliaudamas, būdamas sportinėse stovyklose Klaipėdoje – Smiltynėje arba Nidoje, sukūrė daug darbų Kuršių nerijos tematika. Tarnautojo rutinos nusikratė 1988 m. Įsteigė nuosavą dailės studiją ir tapo nepriklausomu laisvu menininku.


Pirmąją personalinę parodą organizavo 1989 m. Vokietijoje. Sulaukė gerų atsiliepimų spaudoje. Didelės parodos 2006–2007 m. įvyko Jungtinėse Amerikos Valstijose – Pasaulio lietuvių centre Lemonte ir Čiurlionio galerijoje Čikagoje. Eksponavo 57 didelio formato akvareles. 37 darbai liko užjūryje meno mylėtojų ar tautiečių kolekcijose. Nostalgija pajūriui, jo paveldui ir gamtos grožiui paskatino 2007 m. iš Vilniaus persikelti gyventi į Neringą ir Klaipėdą. Pasirinkti Neringos, Mažosios Lietuvos ir Rytų Prūsijos architektūrinio paveldo objektai tapo lengviau pasiekiami. Bendravimas su lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Klaipėdos ir Karaliaučiaus krašto Vokietijos ir Lenkijos kultūros bendruomenėmis leido gerokai praplėsti darbų parodų geografiją. 2007–2015 m. surengė daug parodų Lietuvoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Lenkijoje ir net 19 parodų Karaliaučiaus krašte. Ne kartą dalyvavo prestižinėse akvarelių parodose Italijoje.


Po sėkmingų parodų Karaliaučiuje ir Tilžėje, sulaukusių labai gero vietos inteligentijos ir meno bendruomenės vertinimo, 2013 m. buvo pakviestas dėstyti akvarelę ir grafinį dizainą Maskvos K. G. Razumovskio technologijų ir valdymo universiteto Kaliningrado filiale. Įgijo pedagoginį docento laipsnį. Tais pačiais metais pradėjo dėstyti ir Baltijos federaliniame Imanuelio Kanto universitete. 2012 m. Vokietijos visuomeninės organizacijos „Ostpreußenhilfe“ užsakymu sukūrė ir ties pagrindiniu įėjimu į Karaliaučiaus katedrą pastatė bronzinį paminklą sunaikintam Kenigsbergui. 2013 m. restauravo ir atidengė fon der Grėbeno (von der Gröben) šeimai skirtą XVII a. paminklą – epitafiją Vokiečių namų skvere Kaliningrade. Restauravo žinomą, gerokai apgadintą prieškario skulptūrą „Mergaitė su katėmis“, kuri stovi Pasaulinio vandenyno muziejuje, I. Kanto universitetui sukūrė proginę Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejaus atminimo lentą. 2014–2018 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete – mokė studentus lieti akvarelę.


Dailininkas R. Borisovas yra nuliejęs per 800 akvarelių, dauguma jų įamžina istorinį architektūros paveldą – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos ir Prūsijos pilių, dvarų, bažnyčių bei senųjų miestų fragmentus. Yra sukūręs ir keletą dešimčių tapybos bei grafikos darbų. Archyvo lentynose – daugiau kaip šimtas eskizų ar škicų. Surengė 87 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, išleido keturiolika dabar jau retenybėmis tapusių leidinių. 2017 m. sausį tapo Liudviko Rėzos premijos laureatu.

PASIDALINKITE SAVO PATIRTIMI RENGINIUOSE

Žinodami Jūsų nuomonę ir lūkesčius galime planuoti dar patrauklesnius renginius Neringos gyventojams ir svečiams. 
 
Jūsų patirtis dalyvaujant renginiuose 

Dalyvauti apklausoje