Šis simpoziumas – tai jautrus bandymas prisiliesti prie Juodkrantės istorijos – seno kuršininkų žvejų kaimo ir kažkada Europoje garsėjusio kurorto bei mėginimas skulptorių ir rašytojų darbais sujungti romantiškąją Kuršių nerijos praeitį ir skubos bei nerimastingumo kupiną dabartį.

Šį renginį organizuoja ir smėlio skulptūrų meistrus iš Lietuvos ir užsienio jau penktus metus kviečia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“. Skulptoriai dirba kartu su rašytojais, kurių užduotis -įamžinti kuriamos skulptūros idėją ant popieriaus.

Neringa – smėlio žemė, bet skulptūroms jo tenka atsivežti iš žemyno, nes Kuršių nerijos smėlis šiam procesui yra netinkamas. Per  pastaruosius metus šiam projektui į Juodkrantę atvežtą apie 40 tonų smėlio.

Kuršių marių pakrantę skulptūros puošia iki vėlyvo rudens, o rašytojų kūriniai apie jas mums primena dar ilgai...