Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Vilniuje – dviejų šiemet Neringoje išleistų knygų pristatymai

 

Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 dienos Vilniuje trumpam persikėlė į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Gegužės 18 d. čia įvyko net dviejų šiemet Neringoje išleistų knygų pristatymai: „Nidos dailininkų kolonija – vietos dvasios atspindys“ (sudarytoja dr. Lina Motuzienė) bei eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“ (sudarytojas Julius Keleras). 

 

Besidomintys Kuršių nerijos istorija, kultūra bei norintys labiau pažinti unikalią ir iki šiol Europoje žinomą Nidos dailininkų koloniją, XIX a. pabaigoje įsikūrusią žvejų kaimelyje Nidoje rinkosi į vos prieš kelias savaites pasirodžiusios knygos „Nidos dailininkų kolonija – vietos dvasios atspindys“ pristatymą. Susitikime su skaitytojais dalyvavo knygos sudarytoja dr. Lina Jokubauskaitė-Motuzienė, istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas), menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.

 

„Nidos meno kolonijos svarba Europos tapybos istorijai toli peržengė vienos šalies ribas. Pajūrio, pamario kraštovaizdžio ir kūrybai palankios atmosferos įkvėpti dailininkai Nidoje kūrė darbus, turėjusius įtakos atsinaujinančiai tapybai ir ekspresionizmo srovei, – sako knygos sudarytoja dr. Lina Motuzienė. – Nidoje Hermanno Blodės viešbutyje susiformavusioje meno oazėje viešėjo apie 300 dailininkų, kurie čia lankėsi ir kūrė, taip pat čia viešėjo žymūs rašytojai, muzikai, aktoriai, fotografai, kitų meno sričių atstovai. Nidos dailininkų kolonijos gyvavimo metu joje sukurta gausa meno kūrinių, šiuo metu žinomų visame pasaulyje.“

 

Tą patį vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje taip pat pristatyta poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.

 

Pasak J. Kelero, šios antologijos tikslas – „pažvelgti, kaip Kuršių nerija – sudėtingo, išskirtinio istorinio likimo kraštas – atrodo iš lietuviškosios poetinės perspektyvos“. Sunku patikėti, tačiau tai – pirmoji tokio pobūdžio knyga, talpinanti įvairių kartų lietuviškąją poeziją, skirtą Kuršių nerijos gamtai, kultūrai, „bemaž utopinei vietai, kurioje kaip švyturys blykčioja ir istorinė vietos dvasia, ir vandenų-miškynų-smėlio gaivalai“.

 

Neringai – Lietuvos kultūros sostinei dedikuotoje eilėraščių rinktinėje sugulė daugiau kaip pusės šimto Lietuvos poetų eilės, tarp kurių – Bernardo Brazdžionio, Aldonos Elenos Puišytės, Alekso Dabulskio, Roberto Keturakio, Algimanto Mikutos, Vytauto Stulpino, Donaldo Kajoko, Onos Jautakės, Neringos Abrutytės eilėraščiai.

 

Nuotr. autorius Aivaras Motuzas 

 

 

PASIDALINKITE SAVO PATIRTIMI RENGINIUOSE

Žinodami Jūsų nuomonę ir lūkesčius galime planuoti dar patrauklesnius renginius Neringos gyventojams ir svečiams. 
 
Jūsų patirtis dalyvaujant renginiuose 

Dalyvauti apklausoje