Balandžio 26 d., 17.30 val. Nidoje, Bendruomenės namuose (Taikos g.17) –  Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sutiktuvės, kuriose, be leidinio rengėjų, dalyvaus ir publikacijų autoriai, straipsniuose aprašyti  herojai.  2010 m. Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos pradėtas leisti kultūros almanachas pradžioje išeidavo vieną kartą per dvejus metus, o nuo 2015 m. – kasmet.

Devintą kartą išleistas kultūros almanachas, pasak jo redaktorės ir sudarytojos Raimondos Meyer – Ravaitytės, yra išskirtinis ne tik savo menišku viršeliu (jame – praėjusių metų Martyno Liudviko Rėzos premijos laureatų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelė), bet ir tematika – visas leidinys vienaip ar kitaip susijęs su Neringos – 2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinės įvykiais.

Editai Norkevičiūtei pavyko labai patraukliai perteikti Virginijos ir Kazimiero Mizgirių 30-metų darbo su gintaru patirtis, virtusias ir nuotykiais, ir detektyvais. Už neįkainojamą darbą kultūrai ir Kuršių nerijai K.Mizgiriui Neringos meras Darius Jasaitis įteikė Neringos miesto garbės piliečio regalijas, o Lietuvos kultūros ministerija sutuoktinius Mizgirius apdovanojo ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Apie Juodkrantėje gyvenančius menininkus, jau minėtus Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatus J. Bučmytę ir A.Krajinską „Dorėje“ rašo šalyje gerai žinomas filosofas vilnietis Kasparas Pocius.

Labai aktualiai šiandieninio karo fone suskamba kartografo ir kraštotyrininko Remigijaus Sereikos publikacija „Kuršių nerijos vietovardžių rusifikacija“, gausiai iliustruota iškalbingais, autoriaus komentuojamais žemėlapiais.

Dviejų vilniečių mokslininkų tyrimų pagrindu parašyta publikacija „Kopos nyksta: ar įmanoma pristabdyti?“  gimė po Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir KTIC „Agila“ bendro renginio, skirto kopų temai (tai projekto Ekokarta, sumanyto Neringos – Lietuvos kultūros sostinės programai, dalis).

Neringiškius turėtų ypatingai sudominti vietos istoriją atskleidžiančios temos – tai „Bumbinimo tradicija – iš kartos į kartą“ (autorė – Asta Jankauskienė), Neringos meno mokyklos 50-mečiui skirtas rašinys (autorė Gintarė Dikšienė), taip pat įdomiausių faktų ir įžvalgų nestokojanti Svajūno Kuncaičio publikacija „Praėjusio šimtmečio pramogos“.

Pirmą kartą „Dorėje“ – Smiltynės istorijos tema. Žymios Smiltynės vilos „Helene“ savininkė Snieguolė Kerpienė ne tik atvėrė savo namų duris, bet ir sutiko pasidalinti savo asmenine istorija, pavadinta „Kai namas tampa istorijos mokytoju“.

Neringos mero premijos laureatą šviesios atminties fotografą Vaclovą Strauką „Dorėje“ pristato menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Publikuojamos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus archyvo fotografijos, kuriose – ir nostalgiški nesuurbanizuotos Juodkrantės pamario vaizdai.

Skaitytojų dėmesį turėtų patraukti nidiškės Europos operos scenose dainuojančios Laurynos Bendžiūnaitės mintys, taip pat muzikos žinovų pasisakymai apie Nidoje pastatytą G.F.Hendelio operą „Acis ir Galatėja“.

Dainininkas, muzikantas ir kompozitorius Andrius Mamontovas „Dorėje“ prabyla labai aktualia ir skaudžia tema – apie Neringą ir garsą ir šiek tiek kitokias taisykles, kurių Neringoje privalėtų laikytis be išimties visi.

Neabejotina dovana skaitytojams taps publikuojamas Neringos – 2021 m. Lietuvos kultūros sostinės atidarymo spektaklio „Laikas Nė(e)rimui“ scenarijus, į kurį jo autorė rašytoja Sondra Simana įterpė interviu klausimus spektaklio režisierei choreografei Agnijai Šeiko.

„Dorėje“ pristatomos reikšmingos 2021 metais išėjusios naujos knygos, spausdinami pokalbiai su knygų sudarytojais, autoriais.

Gegužės 24 d . „Dorė“ bus pristatyta Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje, birželio 2 d. – Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre.

Pranešimą parengė Raimonda Meyer-Ravaitytė, Kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja, redaktorė