Neringai minint 585-ąją savo ištakų sukaktį Neringos miesto garbės piliečio regalijos įteiktos Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai, Kuršių nerijos istorijos ir kultūros tyrėjai doc. dr. Nijolei Strakauskaitei.
Vieningai priimtu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, Neringos miesto garbės pilietės vardas doc. dr. N. Strakauskaitei suteiktas už nuopelnus Neringai – mokslinius daugiakultūrės Kuršių nerijos istorijos tyrimus, regiono kultūros ir švietimo puoselėjimą bei praeities tyrimų sklaidą tarptautinėje erdvėje.
Neringos muziejuje vykusiose iškilmėse ne kartą ištarti žodžiai, kad į Neringos miesto garbės piliečių gretas doc. dr. Nijolė Strakauskaitė turėjo būti priimta kur kas anksčiau. Tai pažymėjo ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, dėkojęs asmenims, pastebėjusiems šį brangų Neringai „gintarą“.
Neringos garbės pilietę pristačiusi Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė greta jos mokslinių pasiekimų pažymėjo ir darbus, kurių dėka apie Kuršių neriją kur kas daugiau žino tiek miesto gyventojai, tiek svečiai.
„Su kolegomis paskaičiavome, kad nuo 2009 metų doc. dr. Nijolė Strakauskaitė perskaitė septyniasdešimt vieną viešą paskaitą, kurių didžioji dauguma buvo perskaityta čia Neringoje, daugiausia Neringos muziejuose ir Liudviko Rėzos kultūros centre. Neringos gyventojai, miesto bendruomenė ir atvykę svečiai šių paskaitų dėka turėjo galimybę susipažinti su svariausiomis, ryškiausiomis Rytų Prūsijos ir Kuršių nerijos asmenybėmis. Nekalbat apie tai, kokie istoriniai klodai ir įvykiai šiomis paskaitomis buvo pristatyti“, – pastebėjo dr. L. Motuzienė.
Neringos muziejų direktorė savo pristatymą papildė ir kitais Neringai svarbiais gerbiamos doc. dr. Nijolės Strakauskaitės pasiekimais – ji dalyvavo kuriant Liudviko Rėzos kultūros centrą bei pirmajame kuratoriumo posėdyje iškėlė idėją, kad miestas turi turėti Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros premiją. Be to, doc. dr. N. Strakauskaitė yra ne vienos Neringoje veikiančios istorinės ekspozicijos bendraautorė.
Priimdama regalijas, doc. dr. Nijolė Strakauskaitė prakalbo apie istorijos infekciją, keliaujančią per Juodkrantę – juodkrantiškės Vilma Varžaitienė, Danguolė Stirbienė, Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė kartu su vyru ir kiti – asmenybės, kurių dėka Juodkrantės grioviuose, pamaryje, promenadose buvo rastos įvairios istorinės relikvijos, atkeliavusios ar netrukus atkeliausiančios iki istorinių ekspozicijų. Prisimintas ir Juodkrantės bendruomenės siekis Juodkrantei sugrąžinti istorinį Vilų gatvės pavadinimą, taip pervadinant Kalno gatvę.
„Geresnio istorijos infekcijos poveikio negalima tikėtis, širdis džiaugiasi, mane džiugina tai, kad tai tęsiama, kad žmonės jaučia, kad istorija yra kartu su jais ir yra jų vertybė. Kokie lobiai ateina dėl istorijos infekcijos plitimo. Istorikui tai didžiausias džiaugsmas“, – pastebi Neringos garbės pilietė doc. dr. N. Strakauskaitė.
Ji taip pat prisiminė, kad pati šią istorijos infekciją pasigavo dar Juodkrantės aštuonmetėje mokykloje, o ją infekavo mokyklos direktorius, istorijos mokytojas Antanas Raudys, du metus šią infekciją Nidos mokykloje puoselėjo Vitalija Teresa Jonušienė, o vėliau per universitetą profesinis kelias ir nuvingiavo kartu su istorija.
Iškilmių metu doc. dr. Nijolei Strakauskaitei įteiktas ir Klaipėdos universiteto apdovanojimas. „Universitetas džiūgauja, ne kasdien universiteto darbuotojas, mokslininkas gauna tokį garbingą titulą. Jos mokslo darbų įvertinimas man nebuvo jokia naujiena, jos nuopelnus akademijai mes žinojom, bet nemaniau, kad Nijolė dar turi tiek laiko pilietinėms veikloms“, – iškilmių metu kalbėjo Klaipėdos universiteto Senato pirmininkas prof. dr. Vaidutis Laurėnas.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vadovas dr. Vasilijus Safronovas pastebėjo, kad pastaruosius trisdešimt metų Nijolė yra pagrindinis Lietuvoje žmogus, kuris rašo, domisi ir skelbia apie Kuršių nerijos istoriją.
Doc. dr. N. Strakauskaitė yra dešimtoji asmenybė, papildžiusi Neringos miesto garbės piliečių gretas bei pirmoji – kuri yra čia gimusi, brendusi ir toliau kurianti.
Jos paskelbimas Garbės piliete džiugiu įvykiu tapo Juodkrantės bendruomenei. „Džiaugiuosi, kad mūsų mokykla, nedidelė buvusi mokykla taip pat davė akstiną jai pasirinkti istorikės kelią. Esame dėkingi, kad ji mums atvėrė akis ir atvėrė širdį, ji parodė, kaip anksčiau gyveno žmonės tame krašte, parodė išlakias asmenybes, apie kurias mes nieko nežinojom“, – apie doc. dr. N. Strakauskaitę kalbėjo taip pat Neringos miesto garbės pilietė, juodkrantiškė Aldona Balsevičienė.
Juodkrantėje gimusi ir čia gyvenanti doc. dr. N. Strakauskaitė tris dešimtmečius nuosekliai tyrinėja Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos kultūros istoriją ir identiteto problematiką, didžiausią dėmesį skirdama Kuršių nerijos praeičiai.
Ji yra studijų „Kuršių nerija – Europos pašo kelias“ (2001 metais išverstos anglų, vokiečių, rusų kalbomis), „Kultūros kraštovaizdis“ prie marių, kelionių vadovų po Klaipėdą, Kuršių neriją ir Karaliaučių, kelių dešimčių mokslinių straipsnių lietuvių, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis autorė. Didžiulio susidomėjimo sulaukė prieš kelerius metus pristatyta jos monografija „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945”.
Nuo 2001 metų doc. dr. Strakauskaitė yra Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo narė, nuo 2007 m. Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo narė (2007-2014 m. šio kuratoriumo pirmininkė), nuo 2013 m. Kuršių nerijos nacionalinio parko tarybos narė, nuo 2014 m. Elko istorijos muziejaus mokslo tarybos narė. Už kelis dešimtmečius vykdomus Kuršių nerijos praeities tyrinėjimus ir populiarinimą jai buvo suteikta Neringos savivaldybės įsteigta Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija.
Nuotr. autorius Vytautas Petrikas.
