V.Petriko nuotrauka
2021-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbtas vienas gražiausių Lietuvos kurortų – Neringa. Apie šį titulą ir Neringos kultūros aktualijas kalbamės su projekto „Neringa – kultūros sala“ vadovu, Neringos savivaldybės mero pavaduotoju Narūnu Lendraičiu.
Gal pradėkime nuo klausimo, kodėl būtent Neringa tapo šių metų šalies kultūros sostine?
Kultūros ministerijos konkursas dėl Lietuvos kultūros sostinės titulo vyko dar 2018 m. Kiek man yra žinoma, dėl 2021 m. titulo susirungė du Lietuvos kurortai, tačiau ministerijos sudaryta ekspertų komisija pasirinko būtent mūsų komandos parengtą ambicingą, į pokyčius orientuotą projektą „Neringa – kultūros sala“. Manau, kad ekspertus įtikino šio projekto siekis profesionalaus ir bendruomeninio meno dėka atskleisti kultūrinį Kuršių nerijos tapatumą ne tik Lietuvos, bet ir Europos kontekste, aktualizuoti unikalų šio krašto gamtinį palikimą, sustiprinti savitą kurorto, kaip išskirtinės erdvės kūrybai, įvaizdį.
Projekto paraiškoje buvo kalbama ne tik apie būtinus pokyčius Neringos kultūros paslaugų srityje bei šių pokyčių poveikį kurorto socialinei-ekonominei raidai, bet ir apie savivaldybės bei privačių investuotojų siekius atnaujinti arba sukurti naujus kultūros infrastruktūros objektus. Tai – dailininko Ernsto Mollenhauerio namas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estrada su koncertų sale Juodkrantėje, privatus K. Mizgirio gintaro muziejus Nidos centre, Thomo Manno memorialinio muziejaus infrastruktūra, daugiafunkcinės paskirties modernaus kultūros ir meno centro Nidoje (senosios vasaros estrados vietoje) veiklos koncepcijos sukūrimas ir kiti. Paraiškoje taip pat kalbėta ir apie siekius toliau vystyti aktyvius kūrybinių rezidencijų taškus: Preilos biblioteką, rašytojo Viktoro Miliūno namus, Richardo Birnstengelio namus, Eduardo Jonušo namus, galeriją „Aika“ su Carlo Knaufo palikimu bei kitas erdves. Akcentuota būtinybė toliau rengti bendrus projektus su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Tarptautiniu vertėjų ir rašytoju centru, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje.
Dalis bendruomenės užimtumui bei kultūrinio turizmo plėtrai svarbių projektų jau pradėti įgyvendinti, kita dalis bus įgyvendinti vėliau. Štai šiemet duris turėtų atverti privatus K. Mizgirio gintaro muziejus, bus užbaigtas ir visuomenei pristatytas Urbo kalno kraštovaizdžio tvarkybos projekto pirmasis etapas. 2022 m. planuojama sutvarkyti Preilos biblioteką bei užbaigti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukciją.
Manau, kad būtent „Agilos“ modernizacija duos didžiausią impulsą esminiams pokyčiams ir sudarys sąlygas menininkų kūrybinio aktyvumo, mobilumo ir verslumo skatinimui bei naujų talentų pritraukimui į Kuršių neriją.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Neringa – daug žmonių sutraukiantis kurortas, ypač vasarą, atostogų sezono metu. Kokiomis aktualijomis dabar, pavasarėjant, gyvena Neringa?
Šiuo metu kultūros sostinės titulu besidžiaugianti Neringa, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, laukia karantino atlaisvinimų ir galimybės grįžti į visiems mums įprastą ar bent jau aktyvesnį gyvenimo ritmą. Žinoma, kartu vyksta intensyvus pasiruošimas vasaros sezonui. Kol renginiai negali vykti uždarose patalpose ir lauke, visos Lietuvos kultūros sostinės kūrybės veiklos – parodos, knygų pristatymai, susitikimai, pokalbiai, koncertai – organizuojamos virtualiai.
Kita vertus, griežtas karantinas išnaudojamas ir kurorto viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimui: toliau tęsiama Nidos Taikos gatvės rekonstrukcija, pradėti Nidos centrinės dalies rekonstrukcijos darbai.
Tikiu, kad vasaros sezoną Lietuvos kultūros sostinė Neringa pasitiks dar labiau atsinaujinusi ir išgražėjusi, siūlanti lankytojams ne tik kokybiškas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir įspūdingas, tarptautinio kurorto statuso vertas, kultūrines bei menines programas.
Kuo Neringoje pasižymės 2021-ieji, Lietuvos kultūros sostinės, metai?
Jau dabar aišku, jog 2021-ieji, Lietuvos kultūros sostinės metai, Neringoje bus sunkiausiai prognozuojami, kupini įtampos ir pažymėti COVID-19 ženklu. Kartu tai bus išbandymų metai, kuomet planuojant ir įgyvendinant Lietuvos kultūros sostinės projektus reikės labai daug kūrybiškumo, lankstumo ir lyderystės ieškant nestandartinių sprendimų.
Kita vertus, jeigu Lietuva suvaldys koronaviruso pandemiją ir šiltuoju metų laiku bus galima laisvai arba su tam tikrais protingais apribojimais lankytis kultūros įstaigose ir viešuosiuose renginiuose, manau, kad šie metai vietos gyventojams ir Kuršių nerijos svečiams taps išskirtinių kūrybinių patirčių bei intelektualinių atradimų metais.
Kaip manote, kokią įtaką pandemija turės Neringai ilgalaikėje perspektyvoje?
Manau, kad pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija ir ją galimai lydėsiantys ekonominiai sunkumai turės didelės įtakos ir privers transformuotis Lietuvos bei kitų pasaulio valstybių turizmo sektorius. Todėl vis labiau bus grįžtama prie tvaresnių, gamtinę aplinką bei kultūros paveldą labiau tausojančių kultūrinio-pažintinio turizmo formų. Manau, kad artėjančių iššūkių kontekste didelių sunkumų patirs tarptautinių masinių turizmo kelionių organizatoriai ir jų pardavinėjamų paslaugų paketuose dalyvaujančios stambaus verslo įmonės – kruizinės laivybos, lėktuvų skrydžių kompanijos, pasauliniai viešbučių tinklai ir kiti laisvalaikio bei pramogų rinkos dalyviai. Tuo tarpu vietiniam turizmui, orientuotam į kultūrinius-pažintinius individualiai, poromis ar šeimomis keliaujančiųjų poreikius, turėtų atsiverti naujos galimybės.
Šia prasme Kuršių nerijai kaip UNESCO saugomai teritorijai, turinčiai gausybę lankytinų vietų, gamtos ir kultūros paveldo objektų bei šio krašto identitetą reprezentuojančių festivalių, būtina pasinaudoti šiomis postpandeminio laikotarpio galimybėmis ir pasitelkus efektyvias rinkodaros priemones dar labiau sustiprinti savo kaip ramaus, lėto, į kultūrinį-gamtinį-pažintinį turizmą orientuoto, kurorto įvaizdį.
Todėl ir Neringos – Lietuvos kultūros sostinės – projektai bus orientuoti į aukščiau paminėtas, koronaviruso padiktuotas tendencijas ir sieks dar labiau atskleisti vietos gamtos ir kultūros paveldo vertybes bei sudaryti sąlygas Kuršių nerijos išskirtinumo ženklų pažinimui atsakingame, aplinką tausojančiame turizmo versle.
Kokie ženklai ar simboliai šiemet lydės Neringą – Lietuvos kultūros sostinę?
Jau prieš dvejus metus bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filialu buvo sukurtas Neringos – Lietuvos kultūros sostinės prekės ženklas (autorė G. Račkauskaitė). Neringai tekusį titulą lydi šūkis „Neringa – kultūros sala“.
Formuodami užduotį prekės ženklo sukūrimui akcentavome, kad jis turėtų perteikti Neringos kaip vietovės jausmą ir tapatybę bei kultūros sostinės paraiškos „Neringa – kultūros sala“ koncepciją 4+1.
Ši koncepcija tapo pagrindu ir visai projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė“ programai. Keturias programos dalis: UNESCO ir pasaulis, Bendruomenė ir kraštovaizdis, Kūrybinės rezidencijos, Paveldas ir istorija, jungia +1 elementas – išmanioji kultūra arba kultūros politikos ir vadybos ašis.
Tiesa, įvairius Kuršių nerijos kultūros sluoksnius jungiantis Lietuvos kultūros sostinės ženklas inspiravo ir viešosios erdvės instaliacijos atsiradimą. Nidos uostą papuošė atsinaujinančius saulės energijos išteklius naudojantis šviesos labirintas.
Pasidalinkite, kokie svarbiausi renginiai numatomi?
Lietuvos kultūros sostinės metais Neringa ketina pristatyti plačią specialiųjų projektų ir auditorijos pamėgtų tradicinių renginių programą, kurią papildys naujos kūrybinės iniciatyvos – iš viso daugiau kaip 100 įvykių, žadančių įvairias kultūrines patirtis.
Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymo renginys „LAIKAS NĖ(e)RIMUI“, planuojama, įvyks birželį, kai bus galima drąsiau pakviesti Lietuvos žmones ir vietinius Neringos gyventojus pasinerti į Lietuvos kultūros sostinės metus ir atrasti Neringą kaip susitikimų ir kūrybinės erdvės salą.
Tuo pat metu startuos ir vienas ryškiausių „Kultūros salos“ projektų „GRYNUMAS“. Muzikos, vizualinių instaliacijų bei šviesų dailės projektą, kalbantį apie žmogaus santykį su nerijos gamta, kurs kompozitorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas, vizualinių instaliacijų kūrėja Jolita Vaitkutė ir šviesų dailininkas Audrius Jankauskas.
Dar vienai ypatingai premjerai į Neringą ateinančią vasarą ketinama suburti tarptautinę menininkų komandą – Nidoje bus statoma G. F. Händelio barokinė opera „Acis ir Galatėja“. Pastatymui vadovaus dirigentas Trevor Pinnock, operos režisierius – Frederic Wake Walker. Operoje dainuos ir šio pastatymo iniciatorė, į gimtąją Neringą sugrįšianti pasaulinio pripažinimo sulaukusi solistė Lauryna Bendžiūnaitė.
Vasarą Juodkrantėje pakviesime ir į šiuolaikinės lietuviškos operos premjerą. Neringos legendos motyvais kuriamai operai muziką rašo net trys kompozitoriai, o libretą – neringiškė Gintarė Dikšienė.
Lietuvos kultūros sostinėje rudenį bus minima Nidos sielos, maestro Vytauto Kernagio 70-ųjų gimimo metų sukaktis, specialiai šiai progai kuriama koncertinė programa.
Kūrybinėms idėjoms 2021 m. atsivers Nidos centre esantis buvęs „Žuvininkystės ūkio“ pastatas. Projekto metu jis virs netradicinių renginių, kūrybinių susitikimų, menininkių rezidencijų vieta – „Menų zona“. Ant to paties pastato bus kuriama ir gatvės meno neofreska „Mes ir jie“.
Beje, „Kūrybinių rezidencijų“ programa visame kultūros sostinės projekte yra bene gausiausia, atverianti kūrėjams neišsemiamus Neringos horizontus. Manau, jog Lietuvos kultūros sostinės metai Neringai – puiki galimybė išvystyti ilgalaikę strateginę kūrybinių rezidencijų programą.
Neringa – viena iš nedaugelio savivaldybių, turinti patvirtintą savivaldybės kultūros politikos strategiją. Kokias sritis ji apima? Kokie pagrindiniai kultūros kaitos tikslai keliami?
2020 m. Neringos savivaldybės taryboje patvirtintų kultūros politikos kaitos gairių esminis siekis – apibrėžti kultūros politikos kryptis 2020–2030 metų laikotarpiui bei sukurti sąlygas esminėms permainoms, kurios padėtų atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą.
Dokumente išskiriamos pagrindinės kultūros bei su kultūra susijusių sektorių problemos ir pateikiami galimi šių problemų sprendimo būdai. Taip pat kuriamos prielaidos efektyvesniam kultūros finansavimui, jos sklaidai nacionaliniu bei tarptautiniu mastu, kultūros infrastruktūros modernizavimui bei paslaugų kokybės gerinimui, kultūros viešojo administravimo tobulinimui, viešojo sektoriaus kultūros subjektų glaudesniam bendradarbiavimui su verslo struktūromis ir kitais sektoriais (švietimo, mokslo, socialinės apsaugos ir pan.), kurorto kultūros integravimuisi į tarptautinius kultūrinio bendradarbiavimo tinklus.
Dokumente prioritetinėmis išskirtos keturios kultūros kaitos kryptys: Bendruomenės kūrybiškumo skatinimas ir tarpsektorinės sąveikos didinimas; Vietos identiteto stiprinimas ir kultūros paveldo aktualizavimas; Kultūros prieinamumo didinimas ir komunikacija; Biudžetinio sektoriaus paslaugų kokybės gerinimas ir kultūros lauko stebėsena.
Taip pat pažymėtina, jog Neringos savivaldybės 2020–2030 metų kultūros politikos kaitos gairių siekiai yra įtvirtinti ir ilgalaikiame savivaldybės strateginės plėtros plane iki 2030 m.
Kokius įvardintumėte esminius skirtumus tarp Neringos ir visos šalies kultūrinio bei kasdieninio gyvenimo?
Neringoje kaip ir kitose nuo didžiųjų kultūros centrų atitolusiose Lietuvos savivaldybėse vietos gyventojai ir šias teritorijas lankantys turistai dažnai pasigenda aukštos kokybės profesionalaus meno paslaugų ir yra priversti jų ieškoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tuo tarpu minėtose savivaldybėse veikiančios biudžetinės kultūros įstaigos kaip ir dera pagal įstatymus labiau orientuojasi į vietos gyventojų bendrosios kultūros ugdymą bei etnokultūros puoselėjimą. Profesionalaus meno paslaugų sumažėjimas ypač pasireiškia ne vasaros sezono metu.
Kita vertus, jau daug metų aktyvusis turistinis sezonas Neringoje garsėja išskirtiniais nacionalinio bei tarptautinio lygio renginiais, tokiais kaip: tarptautinis Thomo Manno menų festivalis, folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“, sporto ir sveikatingumo festivalis „Sveika, Neringa!“, kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija“, festivalis „N žemė“ (buvęs kamerinės muzijos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“), džiazo festivalis „Nida Jazz maratonas“, Senųjų amatų dienos, Juodkrantės kurorto dienos, folkloro šventė „Pūsk, vėjuži“, nendrinių, smėlio bei medinių skulptūrų simpoziumai, kino festivalis „Baltijos banga“, tarptautinis Nidos tapybos pleneras, gilias tradicijas turintis fotomenininkų seminaras ir kiti.
Kokybiškas profesionalaus meno paslaugas Neringos kurorte ne vasaros sezono metu galima būtų sukurti maksimaliai išnaudojant vietos kūrybinį potencialą bei partnerystes su didžiųjų Lietuvos miestų kultūros bei meno institucijomis, tačiau tam nėra pritaikytos kultūros infrastruktūros. Todėl Neringos savivaldybė didelį dėmesį skiria tinkamos, šiuolaikinius standartus atitinkančios kultūros infrastruktūros sukūrimui bei jos įveiklinimui visus metus.
Kur apskritai matote didžiausią Neringos kultūros potencialą? Kokios sąlygos reikalingos šiam sektoriui stiprinti bendrąja prasme?
Didžiulį impulsą menininkų kūrybinio aktyvumo bei verslumo skatinimui bei naujų talentų pritraukimui Neringoje turėtų duoti 2022 m. planuojamas įgyvendinti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukcijos projektas bei naujos veiklos koncepcijos realizavimas. Taip pat daugiafunkcinės paskirties modernaus kultūros ir meno centro Nidoje (senosios vasaros estrados vietoje) įkūrimas, kuriame turėtų veikti nuolatinė Nidos dailininkų kolonijos atstovų darbų ekspozicija, rengiamos šiuolaikinių Lietuvos bei užsienio šalių dailininkų parodos, organizuojami įvairūs susitikimai, mokymai, konferencijos, seminarai. Sezoniškumo problemas taip pat padėtų spręsti sutvarkyti dailininko Ernsto Mollenhauerio namai su jame sukurta muziejine ekspozicija bei tarptautine menininkų rezidencija, Juodkrantėje – planuojamas įkurti Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras.
Skatinant talentingų kūrėjų, inovatorių pritraukimą į šią unikalią vietovę, Neringos savivaldybė taip pat ketina sukurti menininkų rezidencijų programą, kurioje būtų derinamos tinkamos infrastruktūros sąlygos, specialios stipendijos kūrėjams bei mentoriams, prioritetą teikiant kūrybiniams projektams, kurių sudedamoji dalis – aktyvi vietinių gyventojų įtrauktis į kūrybos procesus, tarpsritinis ir tarpkultūrinis bendradarbiavimas.
Glaudesnius bendradarbiavimo ryšius tarp Neringos kultūros ir verslo sektorių taip pat paskatintų ambicingų nacionalinio ir tarptautinio lygmens kultūros projektų įgyvendinimas ne sezono metu. Tuo tikslu reikėtų ieškoti bendradarbiavimo galimybių su uostamiestyje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose reziduojančiomis ir sėkmingai veiklą vystančiomis kultūros bei meno institucijomis.
Kalbant apie vaikų ir jaunimo neformalųjį ugdymą, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių kultūrinę edukaciją bei meninę saviraišką, situaciją Neringoje vertinu teigiamai: biudžetinės kultūros ir švietimo įstaigos nuolat teikia įvairias paslaugas, Neringos socialinių paslaugų centras organizuoja Trečiojo amžiaus universiteto veiklą bei teikia kitas sociokultūrines paslaugas. Tačiau būtina ieškoti galimybių pagerinti teikiamų paslaugų kokybę bei įvairovę, sudaryti dar geresnes sąlygas minėtų socialinių grupių atstovams naudotis biudžetinių įstaigų patalpomis bei įranga.
Nors Neringa turi gana platų miestų partnerių tinklą, ryšius su Lietuvoje veikiančiomis kitų šalių ambasadomis bei institutais, o viešojo sektoriaus organizacijos dalyvauja tarptautinių asociacijų veiklose, tačiau tęstiniai kultūrinai ryšiai Vakarų ir Rytų kryptimis galėtų vystytis intensyviau. Todėl ateityje būtina dar didesnį dėmesį skirti tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvoms bei užtikrinti jų tęstinumą.
Jūsų profesinėje veikloje – tai nebe pirmas kultūros sostinės projektas. Kiek Jūsų ankstesnė patirtis praverčia dabar, vystant „Neringą – kultūros salą“?
Be jokios abejonės, aktyvus dalyvavimas rengiant „Klaipėdos – 2022 m. Europos kultūros sostinės“ paraišką bei įgyvendinant „Klaipėdos – 2017 m. Lietuvos kultūros sostinės“ programą padėjo sukaupti labai daug patirties, kuri buvo panaudota „Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021“ paraiškos bei programos kūrimo procesuose. Ne paslaptis, jog dalis „Kultūros salos“ programos kūrybinių idėjų kartu su regiono kultūros sektoriaus lyderiais buvo sugeneruotos rengiant „Klaipėdos – 2022 m. Europos kultūros sostinės“ paraišką, o pradėtos įgyvendinti 2017 m. „Klaipėdos – neužšąlančio kultūros uosto“ programos rėmuose.
Džiugu, kad tarp visų šių įvykių yra loginis ryšys, o kūrybiniai projektai pasižymi tęstinumu. Tai leidžia tikėtis, kad ir šiais – Lietuvos kultūros sostinės – metais prasidėję pokyčiai Neringoje turės ilgalaikį poveikį ne tik kultūros sektoriui, bet ir socialinei bei ekonominei kurorto raidai.
Ir pabaigai, ko palinkėtumėte Neringai, jos gyventojams ir svečiams šiais metais, nešant Lietuvos kultūros sostinės vėliavą?
Linkiu, kad šis titulas, ir tai svarbiausia, sutelktų Neringos bendruomenę, ko pasekmė – stiprėjantis tapatybės jausmas ir suvokimas, jog kiekvienas yra svarbus ir būtinas, kuriant svetingą ir atvirą Neringą.