Dar žiemą, Neringai perėmus Lietuvos kultūros sostinės titulą, pievą prie Nidos uosto papuošė meninė šviesos instaliacija-labirintas, atkartojantis „Kultūros salos“ ženklo motyvus. O kultūros sostinės programos atidarymo savaitgalį Juodkrantėje gimė ženklo versija iš smėlio ir samanų. 

Šviesos labirintą Nidoje sukūrė dizaino studija „DADADA Studio“. Neringos gyventojai ir svečiai labirintu galės džiaugtis visus metus.

„Įžengėme į kultūros šviesą, tad linkiu, kad tiek pasivaikščiojimas labirintu, tiek ir prisilietimas prie organiško, gamtiško, „Kultūros salos“ ženklo Juodkrantėje, kiekvieną Neringos gyventoją ar svečią įkveptų netikėtiems kultūriniams atradimams“, – sakė projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ vadovas, Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.

Pasak dizaino studijos „DADADA Studio“ projektų vadovės Lauros Metenkaitės, kuriant šviesos instaliaciją, norėjosi įveiklinti žmogų, kad jis ne tik pamatytų gražų vaizdą, bet ir daugiau pasidomėtų, koks yra Neringos identitetas, ką jis reiškia. „Labirinto idėją padiktavo Lietuvos kultūros sostinės Neringos ženklas. Plačiausiai skambėjo žmogaus ir gamtos ryšys. Būdami čia jaučiame ypatingą ryšį su gamta. Įkvėpti šio identiteto mes sukūrėme vizualiai panašią šviesos instaliaciją, kuri tapo labirintu“, – sakė L. Metenkaitė.

Nepamiršta ir ekologijos idėja. Didysis šviesos labirintas šviečia pakrautas saulės energija. 130-ties šviestuvų instaliaciją pamaitina 360 kw saulės kolektorius. Yprastai naudojama apie pusė jo galios.

Labirinto forma ir jos detalės leidžia prisiminti elementus, iš kurių sudėtas ir „Kultūros salos“ ženklas:  baltų saulė, žalvarinė segė, gintarinis skridinys. 130 skirtingų dydžių saulės energijos šviestuvų – tarsi birus nuolat bėgantis smėlis, kurį dabar galima pagauti ir tamsoje. Ši šviesų instaliacija turi savo žibintus-kvieslius Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje.

Juodkrantėje „Kultūros salos“ ženklą iš samanų, kerpių, šakų ir smėlio galima pamatyti Liudviko Rėzos kultūros centro prieigose. Šiam sumanymui ir kūrybiniam procesui vadovavo dailininkė, skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė.  

„Kai buvo patvirtintas Neringos kultūros sostinės ženklas (autorė G.Račkauskaitė), aš pradėjau dirbti VDA grafinio dizaino katedros lektore ir dėstyti 3D dizaino pagrindus pirmo kurso studentams. Pamačiusi ženklą pagalvojau, kad jo 3D versija galėtų būti „gamtinė“. Ta pati mintis gimė ir Virginijos Burbienės, Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro „sielos“ galvoje, – apie šios idėjos atsiradimą pasakojo skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė. – Aš ir Daumantas Kučas ėmėmės šios idėjos realizavimo. Kai pradėjome dirbti, turėjome nemažai meistravimo. Aišku, įdomiausia dalis buvo „pasikviesti“ gyvas samanas ir kerpes, padaryti pagrindą, ant ko sodinti, kad jos augtų ir nenumirtų. Prieš atvažiuodama į Juodkrantę tariausi su kraštovaizdžio dizaineriais ir botanikais, tad jų pasiūlytu būdu ir paruošėm „guolį“ samanoms.“

Pasak A. Jasiukevičiūtės, smagiausia buvo rinkti stirnų išspardytas ir nuo proskynos, keliuko trupančias samanas, vėliau jas dėlioti atspalviais ir žiedais pagal autorės projektą. „Viliuosi, kad žmonės važiuojantys į Kuršių neriją, nepatingės sustoti aikštelėje ir pasidairyti po miniatiūrinį „miškų pasaulį“. Gražiausi samanų sodai yra miškuose, o mes atnešėm mažytį fragmentą į miestelį, kad lavintume ir kviestume pasigilinti į šio krašto gamtos ir kultūros darną. Tikiuosi, kad ši ženklo versija gyvuos iki pat žiemos ir gal būt grįš į gamtinę aplinką vėl. Jis galės būti perdirbtas ir taip žiedu užsidarys kūrybos ir gamtos ratas“, – vylėsi menininkė.