Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

„Kultūros sala“ Neringa Seime kvietė nerti į kultūros sostinės metus

 

Kelias savaites vykusias Lietuvos kultūros sostinės Neringos dienas Vilniuje vainikavo renginiai Lietuvos Respublikos Seime. Seimo rūmų didžiajame kieme Šeiko šokio teatras pristatė šokio spektaklio „Laikas nė(e)rimui“ ištrauką. Būtent šis kūrinys birželio 12 d. taps Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 atidarymo renginio ašimi.

 

„Mums buvo nemenkas iššūkis sudėtingomis karantino sąlygomis suorganizuoti šį spektaklį, parodą ir apskritojo stalo diskusiją. Atvykome čia su žinute. Lietuvos kultūros sostinės kontekste norime atskleisti galbūt ne visada žinomą, matytą, girdėtą Kuršių nerijos kultūrinę tapatybę. Norime kalbėti apie tai, kas mus sieja su europiniu kultūriniu kontekstu, apie savo istoriją, kai kada sudėtingą ir dramatišką. Mes norime kalbėti ir apie legendinę Nidos menininkų koloniją. Norime, kad ir Lietuva, ir pasaulis darkart sužinotų apie tikrąjį Lietuvos perlą – Kuršių neriją“, – kreipdamasis į Seimo didžiajame kieme susirinkusią publiką kalbėjo projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ vadovas, Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.

 

Neringos – Lietuvos kultūros sostinės programos pristatymas Seime vyko Neringos bičiulių laikinosios Seimo narių grupės, Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, Seimo narių Andriaus Bagdono ir Antano Vinkaus iniciatyva.

 

„Neringa turi be galo daug gerbėjų, šio krašto mylėtojų ir draugų, o šis renginys tai darkart įrodė. Ačiū Jums visiems už buvimą drauge“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

 

„Ryšys su Neringa kiekvieno ypatingas. Neringa kaip tiltas jungia skirtingas žmonių grupes. Linkiu, kad šiais metais kiekvienas rastumėte laiko aplankyti Kuršių neriją. Neringa visad garsėjo dėmesiu kultūrai. O gyvenančius ten kviečiu kartais išvykti, kad suprastumėte kokia brangi yra Neringa“, – kalbėjo Seimo narys Andrius Bagdonas.

 

Kelionė paskui kultūros karavaną

 

Renginio svečiams Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis sakė, jog šiandien į sostinę, į Lietuvos širdį, atvyko patys brangiausi svečiai. „Mane šis kraštas visada žavėjo savo paslaptimi. Sykį ten pabuvęs, tą jausmą širdy nešiojiesi visą savo gyvenimą. Neringa – vakariausias Lietuvos taškas, Mažosios Lietuvos dalis. Tai, kas yra „Kultūros saloje“ – nepakartojama. Neringos kultūrinis lobynas yra ir Lietuvos kultūrinis lobynas. Dabar Lietuva turi dvi širdis, Vilnių ir Neringą. „Kultūros sala“ – tai pradžia reiškinio, kuris, tikiu, niekada nesibaigs“, – sakė V. Juozapaitis.

 

Seimo rūmų didžiajame kieme pristatyto šokio spektaklio „Laikas nė(e)rimui“ ištrauka susirinkusius stebino ne tik mistiška atmosfera, įspūdingais kostiumais, bet ir Vilniaus centre sukurtu pajūrio scenovaizdžiu. Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ pasirodymui parūpino toną smėlio.

 

Kiekvienas Neringoje gimęs, gyvenęs, kūręs ar tik aplankęs paliko savas pėdas smėlyje. Jų ieškome, vaikščiodami basomis. Spektaklio kūrėjai kviečia nusiauti savo kasdienius rūpesčius ir leistis genamiems Kuršių nerija keliaujančio kultūros karavano.

 

„Laikas nė(e)rimui“ koduoja žodžius „nėrimas/nerimas“, asociatyviai susijusius su neriančiais gilyn, narais, tinklų nėrimu, o gal sielos nerimu  – su visu tuo, kas taip būdinga Neringai“, – kūrybiniu sumanymu dalijosi renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko ir pridūrė, jog Šeiko šokio teatro ir Neringos bendruomenės jungtinis projektas įtrauks mažus ir didelius, gamtos ir kultūros – visus Neringos mylėtojus.

 

„Nėra gražesnio kurorto už Neringą. Ji – mūsų deimantas. Neringa yra ir neringiškių, ir visos Lietuvos. Ji traukia turistus iš viso pasaulio. Puoselėkite ir toliau ją savo meile, širdimi ir darbais. Linkiu, kad visi Neringos svečiai turėtų galimybę žavėtis Neringos gamtos, kultūros, maisto paveldu“, – linkėjo Seimo narys, projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ ambasadorius Antanas Vinkus.

 

Kūryba po nerijos dangumi

 

Iš Neringos į LR Seimą atvyko ir itin turtinga tapybos darbų paroda „Po amžinuoju Kuršių nerijos dangumi“ (parodos kuratorė – Kristina Jokubavičienė). Parodą sudaro trys dalys, pristatančios istorinį Nidos dailininkų kolonijos palikimą, tapybos tradicijos tęstinumą sovietmečiu bei Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu.

 

Pirmoji parodos dalis skiriama istorinei Nidos dailininkų kolonijai, kurios dalyvių kūrybą pristato rinktiniai paveikslai iš klaipėdiečio kolekcininko Aleksandro Popovo Rytų Prūsijos dailės rinkinio, vertingo ir menine, ir istorine-pažintine prasme. Parodoje eksponuojami Carlo Knaufo, Ernsto Mollenhauerio, Otto Beyer, Bruno Bielefeld ir kitų žymių menininkų sukurti paveikslai.

 

XX a. antrąją pusę parodoje atstovauja paveikslai iš Neringos muziejų rinkinio. Eduardas Jonušas (1932–2014) yra vienas iš žinomiausių šiuolaikinių Neringos menininkų. Buvęs tremtinys Nidoje gyveno nuo 1970 metų. Neringos garbės piliečio kūrybos ženklus, įamžinančius krašto praeitį, sutinkame visoje Kuršių nerijoje. E. Jonušas nutapė krašto žmonių portretų, rinko ir restauravo antkapinius paminklus krikštus, kaupė medžiagą ir tyrinėjo vėtrunges, įgyvendino savo didžiausią svajonę – pagal senus brėžinius pastatė senovinį laivą kurėną. Vilnietis tapytojas Romualdas Kunca (1935–2011) dažnai vadinamas ištikimiausiu Kuršių nerijos metraštininku. Pamario ir pajūrio, Nidos pakrančių vaizdai, valtys ir žvejų portretai buvo svarbiausios jo kūrinių temos.

 

Trečioje parodos dalyje šiandieninės Kuršių nerijos meninę atmosferą atskleidžia tarptautinio Nidos tapybos plenerų „Nidos ekspresija“ dalyvių paveikslai. Jaunų dailininkų, 1995 m. susirinkusių į pirmąjį plenerą Nidoje vienas iš tikslų buvo atgaivinti senąją plenerizmo dvasią. Tapytojo Sauliaus Kruopio nuosekliai ir kryptingai kuruojami ekspresionistinės pakraipos plenerai vyksta jau 25 metus. Garsas apie „Nidos ekspresiją“, plenerų metu sukurtų darbų parodos pasiekė daugelį šalių Europos ir Azijos žemynuose. Parodoje eksponuojami Sauliaus Kruopio, Arvydo Bagdono, Skaidrės Butnoriūtės, Adelės Kasputienės, Augenio Kaspučio, Broniaus Leonavičiaus, Juozo Pranckevičiaus, Giedrės Riškutės, Valerijos Vijos Tarabildienės, Kazio Tarabildos, Rimanto Žmuidzinavičiaus darbai.

 

Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 dienas Vilniuje užbaigė LR Seime organizuota apskritojo stalo diskusija „Kuršių nerija mums ir pasauliui“.

 

Nuotr. Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė)

 

 

PASIDALINKITE SAVO PATIRTIMI RENGINIUOSE

Žinodami Jūsų nuomonę ir lūkesčius galime planuoti dar patrauklesnius renginius Neringos gyventojams ir svečiams. 
 
Jūsų patirtis dalyvaujant renginiuose 

Dalyvauti apklausoje