Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Kelione į Karvaičius prasidėjo literatūrinis maršrutas

 

Birželio 13 d. žygiu iš Preilos į užpustytų Karvaičių vietą prasidėjo literatūrinis maršrutas, kurį inspiravo šiais metais išleista poezijos antologija „Noriu sugrįžti į Nidą. Lietuvių poetai apie Kuršių neriją“ (sudarytojas Julius Keleras).

 

Literatūrinės kelionės pradžiai pasirinktas Martynas Liudvikas Rėza, gimęs užpustytuose Karvaičiuose, ir neabejotinai laikomas pačia iškiliausia Kuršių nerijos asmenybe, jo atminimas gimtinėje puoselėjamas nuo 1976 metų, kai buvo paminėtas Rėzos 200 metų gimimo jubiliejus (ta proga Preilos kapinaitėse buvo pastatytas atminties krikštas). Apie Rėzos asmenybę, jo nuopelnus lietuvių kultūrai gausiai susirinkusiems žygio dalyviams papasakojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojas, gidas Arūnas Balna.

 

Prie Preilos kapinaičių ir Karvaičių papėdėje skambėjo naujausi M.L.Rėzos eilėraščių „Užpustytas kaimas“ ir „Karvaičių kapai“ vertimai (vertėjas Antanas A.Jonynas). Juos įtaigiai klausytojams perskaitė Aušra Feser, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, žygeiviams pasakojusi ir apie Kuršių nerijos  gamtos pokyčius.

 

Pallikę Preilos gyvenvietę žygio dalyviai  pamario miške sutiko ilgametį Preilos girininką Vladą Lakavičių, kuris paliudijo, kaip per 42 jo darbo nerijoje metus keitėsi Preilos miškas, pamario pakrantė.

 

Karvaičių kaimo papėdėje žurnalistė, gidė ir šio žygio vadovė Raimonda Meyer-Ravaitytė ir A. Feser priminė Karvaičių užpustymo dramą.

 

„Betgi, liūdnoji vieta, tave visados aš mylėsiu,/Dingusį medį kiekvieną sieloj lig šiolei nešioju!” – šios Rėzos eilutės iš eilėraščio „Užpustytas kaimas“ skambėjo ypatingai jautriai, jas atitarė kanklių palydimos dainos iš Rėzos dainyno, kurias atliko Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ moterys (vadovė Ramunė Pečiukonytė).

 

Karštą birželio vidurdienį, pučiant gūsingiems vėjams mūsų sužadintoje vaizduotėje atgimė Karvaičiai, kadaise buvęs gyvas žvejų kaimas, 18 amžiaus Kuršių nerijos parapijos centras, o šiandien – tik pušimis apaugusi sustingusi kopa, kurios papėde vienas pro kitą dviračių taku pralekia dviratininkai. 

 

„Anksčiau ši vieta man nieko nesakė, pravažiuodavau dviračiu ne kartą, – kalbėjo vilnietė Violeta, – po šio žygio liko didžiulis įspūdis, nuostaba, kokia nepaprasta, įdomi, atšiauri Karvaičių istorija“.

 

Prasidėjęs žygiu į Karvaičius literatūrinis maršrutas tęsis visą vasarą ir pakvies į poezijos skaitymus iš knygos „Noriu sugrįžti į Nidą“ pačiose netikėčiausiose Neringos vietose.

 

Projekto organizatorius – Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka. Projektą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba. 

 

Nuotr. autorė Laura Dudnikienė

 

 

 

PASIDALINKITE RENGINIŲ NERINGOJE INFORMACIJA


Praneškite apie savo projektus ir iniciatyvas, organizuojamas Neringoje 2021 m.
 
Renginių Neringoje informacija