Ar žinote, kodėl Kuršių nerijos gyventojai nuo seno kopininkais vadinami? Kokie burtai ar prietarai lydėdavo vyrus į žvejybą? Kaip šiandien gyvena Neringos žvejai? Ir kuo rūpinasi Kuršių marių ekosistemą tyrinėjantys mokslininkai?

Keturių renginių ciklas „Jūrelės marelės“ visus šiuos klausimus sujungė ir šaltuoju metu laiku rengė susitikimus su vietos bendruomene, mokslininkais ir kurorto svečiais.

„Vanduo – labai svarbus garso laidininkas. Todėl sugalvojome vasarą rengiamą folkloro festivalį šaltuoju metų laiku, pavasarį ir rudenį, papildyti programa „Jūrelės marelės“. Mūsų folkloro ansamblis „Giedružė“ kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, mokslininkais, ekologais, etnologais, burdavo bendruomenę į susitikimus ir diskutuodavo, kalbėdavo šiam kraštui būdingomis temomis bei mokėsi dainų apie jūras ir marias“, – pristatydama naują tarptautinio folkloro festivalio „Tek saulužė ant maračių“ programoje gimusią iniciatyvą sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.

Pasak neringiškio žvejo Zigfrydo Kairio, visi šiame krašte – susiję su žvejyba. „Nuo vaikystės mano pagrindinis noras buvo žiemą bumbinti. Būdamas dešimties eidavau ant ledo padėti žvejams surinkti stintas. Už darbą šiek tiek parsinešdavau namo. Bet esmė buvo ne žuvies gavimas, o pats bumbinimas“, – prisimena Z. Kairys.

Daugiau apie projekto veiklas, žvejybą Neringoje, jūrą ir marias – reportaže.

Projekto organizatorius – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.