Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Iškilmingoje ceremonijoje Juodkrantėje įteikta M. L. Rėzos vardo premija

 

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją architektei, dailininkei Jūratei Bučmytei ir dailininkui, dizaineriui Albertui Krajinskui. Iškilminga ceremonija vyko Juodkrantės evangelikų Liuteronų bažnyčioje, kurioje susirinko norintieji pasveikinti šiuos talentingus menininkus ir kartu pasidžiaugti.

 

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų kraštas, turintis išties nedaug gyventojų, gali didžiuotis tokiais talentais kaip Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas. Ačiū jums už tai, kad padedate mums suprasti, kokioje žemėje, kokiame krašte mes gyvename. Man didelė garbė įteikti šį apdovanojimą žmonėms, kurie tikrai jo verti, kurie taip ženkliai prisideda prie Neringos kultūrinio veido kūrimo ir išsaugojimo, nepailstančiai garsina  Neringos vardą bei istoriją ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, be to, su entuziazmu prisideda prie mums visiems svarbių renginių ir projektų įgyvendinimo bei su meile perduoda savo patirtį kitiems“, - kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.

 

Tryliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Jūratei Bučmytei ir Albertui Krajinskui Neringos savivaldybės tarybos sprendimu buvo skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, už išliekamąją vertę turinčius šiuolaikinio meno kūrinius, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą, kultūros ir meno iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie kultūrinio turizmo plėtros, taip pat edukacinę veiklą.

 

Ceremonijos metu Jūratė Bučmytė pristatė kūrybinio kelio istoriją, dalinosi šiandienos nuotaika bei tarė jautrius, visai Neringos bendruomenei skirtus padėkos žodžius.

 

„Džiaugiamės gaudami Martyno Liudviko Rėzos kultūros premiją. Už ją turime būti dėkingi labai daug kam. Nieko gyvenime nėra atsitiktinio – mūsų kūrybinis kelias pilnas keistų sutapimų ir paradoksų. Ši tryliktoji  Martyno Liudviko Rėzos kultūros premija yra visų mūsų ir jūsų, neringiškių, ir visaip kaip su Kuršių nerija susijusių žmonių premija. Jūs visi esate, buvote ir būsite mūsų mokytojai. Ačiū jums – mūsų pakeleiviams – šiame nuostabiame kelyje“, - mintimis dalinosi architektė, dailininkė Jūratė Bučmytė. Tuo tarpu Albertas Krajinskas neslėpė jaudulio ir tarė, kad už visą kartu nueitą kelią esantis be galo dėkingas Jūratei.

 

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Neringos savivaldybės tarybos narys, buvęs ilgametis Neringos savivaldybės vadovas Vigantas Giedraitis, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis, ceremoniją vedė ir sveikinimo žodžius tarė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, sveikinimo žodžius taip pat tarė  filosofas, vertėjas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Kasparas Pocius, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė, istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Liudviko Rėzos kultūros centro vadovė Sonata Vaitonienė, žurnalistė,  Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja ir redaktorė Raimonda Ravaitytė-Meyer bei kiti. Ceremonijos metu muzikinius kūrinius, Martyno Liudviko Rėzos surinktas pamario krašto dainas, atliko Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“.

 

Primename, kad dailininkų kandidatūrą premijai gauti pateikė Liudviko Rėzos kultūros centras, kandidatūrai pritarė šio centro kuratoriumas, akcentuojant menininkų indėlį į tarptautinę Kuršių nerijos vardo ir kultūrinės tradicijos sklaidą parodų, leidinių ir kitomis formomis. Savo kūryboje menininkai atspindi vietovės dvasią, jų kuriami paveikslai apie krikštus, kurėnus, vėtrunges ir gyvenamuosius namus puošusius žirgelius pasakoja Kuršių nerijos istoriją, o edukacinė veikla supažindina su vietinių gyventojų tradicijomis, papročiais. 

 

Šie menininkai neapsiriboja tik parodomis, jie yra ir knygų iliustratoriai, veda viešas paskaitas, rengia seminarus, stengdamiesi menininko žvilgsniu perteikti meilę šio krašto grožiui. O šios vasaros pabaigoje neringiškius ir Neringos svečius nudžiugino vienas ryškiausių Neringos - Lietuvos kultūros sostinės renginių – tai opera-triptikas „Neringa“, kuriam scenografiją ir sceninius kostiumus taip pat sukūrė būtent šie dailininkai. Jie yra ir tarptautinio kamerinio festivalio „Kuršių nerija“, kuris šiemet buvo jau 23-asis, vizualinių sprendimų kūrėjai, be to, daug konsultavo Neringos – Lietuvos kultūros sostinės prekės ženklo atrankos ir kūrimo procese.

 

„Dar tik trylika, dar ne viskas, dar yra, dar bus daugiau, gerokai daugiau, nes šis procesas negali sustoti, nes atsiranda vis nauji, paženklintieji, išrinktieji, kuriems trokštame atiduoti pagarbą, tie, kurie negali gyventi kitaip, o tik skirdami savo jėgas, išmintį, protą, talentus ir meilę tam, kad atskleistų šios paslaptingos žemės esmę, atspėtų jos nemirtingumo slaptažodį. Dažniausiai maža būti tik istoriku, tik dailininku, tik rašytoju, kad būtum pakviestas į šią džiugią šventę – svarbiausia, ką gyvenime esi nuveikęs, kad rastum šio nuostabaus krašto Kuršių nerijos pėdsakus, kuriais norisi sekti“, - prasmingais šiai ypatingai dienai ir ateičiai žodžiais pasidalino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

 

Nuotr. autorius Artiom Myškin 

 

 

 

PASIDALINKITE RENGINIŲ NERINGOJE INFORMACIJA


Praneškite apie savo projektus ir iniciatyvas, organizuojamas Neringoje 2021 m.
 
Renginių Neringoje informacija