Balandžio 24 dieną Eduardo Jonušo dirbtuvių duris pravėrę neringiškiai tapo jaukaus dailininko bendraminčių pašnekesio dalyviais. Visus tądien į vieną žymiausių Nidos namų atvedė nuoširdus noras prisiminti dailininką, per savo gyvenimą atlikusį didžią misiją – Kuršių nerijai sugrąžinusį kuršininkų paveldo dvasią. Juolab tam buvo svarbi priežastis – balandžio 23 d. Eduardui Jonušui būtų sukakę 90 metų.

Menininko žmona ir bendražygė Vitalija Jonušienė mintimis sugrįžo į kūrybiškiausius ir sunkiausius savo vyro gyvenimo metus, kai mažai tebuvo žmonių, supratusių Eduardo Jonušo idėjas, jo užsidegimą bei nepalaužiamą valią gaivinti sovietmečiu svetimą ir nepažintą kuršininkų palikimą. Šilčiausi V. Jonušienės padėkos žodžiai buvo skirti nidiškiui Algimantui Kavaliovui, tapusiam ligos palaužto dailininko angelu sargu, o šiandien padedantį prižiūrėti jo kūrybos namus, šeimos valia atsivėrusius visuomenei.

Iš susirinkusiųjų prisiminimų tapo aišku, kokią didžiulę įtaką Eduardas Jonušas yra padaręs daugeliui žmonių ne tik Neringoje, bet ir Lietuvoje, už jos ribų – jo asmenybė, daugiaplanis meninis pasaulis veikė net tada, kai pats menininkas apie tai net nenutuokė.

Parengė Raimonda Ravaitytė-Meyer