Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė

Neringa man suteikė pirmą ir stipriausią impulsą ieškant savęs meno ir kultūros pasaulyje. Nidoje –  tarp marių ir jūros, pušynų ir kopų, – leisdama jaunas vasaros dienas, panirusi į smilgas ir knygas, matyt, ir išmokau pirmąsias bibliotekininkystės pamokas. Išmokau būti čia ir dabar, viena ar su artimaisiais gamtoje, keliauti po neatrastus literatūros pasaulius, klausantis vėjo kutenamų medžių ošimo. Kuršių nerija augina po truputį: leidžia ieškoti, bandyti, klysti, vėl ir vėl ieškoti savęs iš naujo. Įkvėpta patirčių, pasinerdavau į skirtingas meno sritis, net svajojau parašyti savo knygą. Su knyga pavyko, bet tik kiek kitaip nei įsivaizdavau – parengiau disertaciją socialinių mokslų komunikacijos ir informacijos krypties tema apie pagrindinę visos žinijos vietą biblioteką ir jos vaidmenį. Po ilgų ieškojimų, supratau, kur link buvo kelias – ne pačiam kurti, o padėti buvusiems ir esamiems kūrėjams bendrauti su savo dabartiniais ir ateities skaitytojais. Esu dėkinga Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno bibliotekai už pačiu laiku atvertą visą pasaulį!