Archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius

Mane visada stebino ir tebestebina Neringos kultūrinis gilumas, paslaptingumas ir turtingumas. Tai lėmė, kad jau nuo XIX a.  Kuršių Nerija buvo tyrinėtojų dėmesio centre. Vieni domėjosi vietinių kuršininkų kalba, kiti – kultūra, treti – istorija. Manau, kad Neringa yra net tik gamtos, bet ir kultūros stebuklas. Štai keli pavyzdžiai. Pirmasis – Juodkrantės kelių šimtų neolito gintarinių papuošalų lobis. R. Klebso dėka žinome, kad jo meninė, mokslinė vertė didžiulė. Deja, per karą jis pradingo, dabar žinomi tik keli šio lobio dirbiniai Vokietijos muziejuose.

O kur dar paslaptingieji užpustyti kaimai, archeologinės gyvenvietės, smėlio kopose pasimetę senkapiai. Prieš daug metų vokiečiai žurnalistai Preiloje ieškojo net gintaro kambario!

Dar vienas Neringos stebuklas – žmonės. Aišku, tarp jų mega žvaigždė – Thomas Mannas. Iki galo gal ir nesuvokiame, ką jo vardas davė ir tebeduoda Neringai. Užteko vos kelių vasarų, praleistų Nidoje! Baltiškas fenomenas – Liudvikas Rėza, žmogus iš paslaptingųjų Karvaičių kaimo, išsaugojęs Kristijoną Donelaitį, tautodailininkas Eduardas Jonušas, Nidos dailininkų kolonija...

Tokių stebuklų galima būtų rasti dar daug. Man rodos jie ir yra Neringos tapatumo pamatas ir taps ypač svarbiais 2021 metų kultūros sostinės programoje.